Žuvinto biosferos rezervato specialistams ir kitiems paukščių mylėtojams šis ruduo atnešė staigmenų. Rugsėjo antrą dekadą Žuvinto pelkėje nakvojo netoli trijų tūkstančių gervių, o ežere – beveik tiek pat pilkųjų žąsų. Žuvinte pilkosios žąsys ir gervės renkasi vasaros pabaigoje kasmet, tačiau tiek daug šių balsingų paukščių, kurie ko gero, visi susirinkę iš mūsų krašto, dar bėra buvę per visą šių paukščių apskaitų laikotarpį. Lietingi orai, stabdantys darbus laukuose, yra palankūs į tiems Žuvinto apylinkes suskrendantiems paukščiams.
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai, suprasdami ūkininkų situaciją, Žemės ūkio ministerijos prašymu force majeure pažymas stengsis išduoti kuo greičiau.
Liaudies išmintis sako kad žodis – ne žvirblis, jo nepagausi. Taip atsitiko ir su miškininkams mestu kaltinimu, kad valstybinių miškų valdymo sektoriuje esama neskaidrumo. Tai sukėlė nemenką, bet teisingą miškininkų pasipiktinimą. Neseniai lankiausi Veisiejų urėdijos Kapčiamiesčio girininkijoje. Likau be galo sužavėta puikiu šiuolaikišku darbo organizavimu, savo darbą itin mylinčio, pažangaus mąstymo ir plataus požiūrio girininko Rimanto Pilecko veikla. Puikiu organizuotumu, kūrybiškumu, pažangiu, drąsiu požiūriu į darbą pasižymintis idėjinis miškininkas, nuolat ieško netradicinių sprendimų ir galimybių. Ypač įkvepia šio, iš pažiūros itin kuklaus vadovo drąsa, diegiant naujoves, jo siekis išbandyti naujas metodikas, eksperimentuoti. Tai itin džiugina ir parodo miškininko meilę savo profesijai, darbui. Jo požiūris į kartu dirbančius žmones. organizuotumas atskleidžia jo išskirtinius lyderio bruožus. R. Pileckas siekia ne tik puikių ekonominių rezultatų, bet ir stengiasi sukurti gražią aplinką, rasti įdomių kraštovaizdžio ir rekreacijos sutvarkymo sprendimų. Visa tai parodo, kokių perliukų, darbščių, kūrybiškų, profesionalių pasiaukojančių veiklai žmonių miškininkystės sektoriuje turime. Ir turime daug ne tik sąžiningų, bet ir išskirtinai idėjinių, pasiaukojančiai dirbančių žmonių. Tokius faktus privalome atskleisti. Mes – politikai – turime jų darbus ištraukti į dienos šviesą, juos skatinti ir motyvuoti.
Šių metų rugsėjo 7 – 13 d. afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejai laukinėje faunoje buvo nustatyti 1 sumedžiotam šernui ir 63 šernų gaišenoms:
Rugsėjo 16 d. prasidės lašišų ir šlakių žvejybos Lietuvos upėse sezonas. Nors šias žuvis leidžiama žvejoti nuo sausio 1 d. iki spalio 15 d., intensyviausiai jos gaudomos nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d., kai daugiausia jų migruoja Nemunu ir Nerimi aukštyn į mažesnes upes.
Lietuvoje toliau plintant afrikiniam kiaulių marui, šią savaitę aptiktas tūkstantasis nuo ligos kritęs šernas - kur kas daugiau nei pernai tuo pat metu. Be to, šią savaitę liga nustatyta kelių kiaulių ūkyje Panevėžio rajone.
Nuo spalio 2 d. norintys pasinaudoti Europos Sąjungos parama verslui plėsti kaimo vietovėse vėl galės teikti paraiškas. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) jas priims iki spalio 31 d.
Nors šiemet javapjūtė dėl šalto ir vėlyvo pavasario bei ne ypač šiltos vasaros vėluoja dviem savaitėmis, tačiau ji jau persirito į antrą pusę, ir galima pasidžiaugti geresniais nei pernai beveik visų javų bei rapsų sėklų kokybės rodikliais. Tai teikia vilties, kad šiemet lietuviškų javų ir rapsų derlius bus geresnis nei pernai. Tokias išvadas galima daryti išanalizavus Valstybinės augalininkystės tarnybos tinkle administruojamų grūdų analizatorių „Infratec“ bei laboratorijoje atliktų kokybės tyrimų duomenis.
Ąžuolas – lietuvių folkloro tvirtybės simbolis, tad natūralu, kad iki dabar čempionai pasitinkami šio karališko medžio lapų vainikais, tik gaila, kad šventomis buvusių ąžuolų girių šalyje mažėja. Miškų istorijos šaltinių duomenimis, XVI amžiuje dabartinėje Lietuvos teritorijoje galėjo būti 15–20 proc. ąžuolynų, dabar jų yra tik apie 1,9 proc. visų miškų plotų, bet džiugina tai, kad pamažu šios girios imtos vėl auginti.
Gamtininkai pastebi naujų rudeninės paukščių migracijos požymių, praneša Aplinkos ministerija.
Kaime dirbantys fiziniai asmenys ir mažos įmonės nuo spalio 2 d. jau vėl gali kreiptis ES paramos veiklai plėtoti. 
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) sėkmingai įvykdė pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už rinkai patiektą pieną mokėjimus.
Penktadienį prasideda aplinkosauginė akcija „Lašiša“. Per ją bus organizuojami reidai, aplinkosaugininkai budės šių žuvų migracijos ir neršto vietose, stabdys ir tikrins transporto priemones.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kvietimu lankosi Indijos ekspertų delegacija, kuri domisi žirnių ir kitų grūdinių kultūrų pasėlių priežiūra, derliaus sandėliavimo sąlygomis bei kenksmingųjų organizmų kontrole. Indijos ekspertai siekia įsitikinti, kad Lietuvos grūdų augintojų, sandėliuotųjų, grūdais prekiaujančių ūkio subjektų ir Valstybinės augalininkystės tarnybos (VATŽŪM) pastangos yra pakankamos, užtikrinant aukštą eksportuojamų grūdų kokybę.
Nacionalinė mokėjimo agentūra rugpjūčio 23 d. užsakė pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už rinkai patiektą pieną lėšas ir kitą savaitę atliks pavedimus pieno gamintojams.
Išmokas už melioracijos griovių priežiūrą gaunantiems ūkininkams primename šienavimo įsipareigojimų terminus.
Artėjant naujo grikių derliaus nuėmimui bei supirkimui ir atsižvelgiant į praėjusių metų patirtį, kai ekologiškuose grikiuose buvo nustatytos neleistinos naudoti cheminės medžiagos – herbicidas glifosatas – Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nusprendė sustiprinti tokių grikių kontrolę.
Vienas reikšmingiausių išskirtinių Lietuvos bruožų – žaliuojantys miškai. Pastarieji, užimantys daugiau nei 30 procentų visos šalies teritorijos, reikalauja atitinkamos priežiūros – privalu nuolatos stebėti miškų būklę, medžius reikia saugoti nuo kenkėjų, gaisro, atsodinti iškirstus plotus bei veisti jaunuolynus. Rūpestis žaliaisiais plotais lemia ir geresnę medienos kokybę, didesnį ir efektyvesnį jos pardavimą. Būtent siekis tinkamai rūpintis savo turtu, tampa viena iš priežasčių miškų savininkams kreiptis dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP).
Šią savaitę prie vandens telkinių ėmė aidėti šūviai. Mat rugpjūčio 15 diena yra vandens paukščių medžioklės pradžia. Jau galima medžioti didžiąsias, o taip pat rudagalves antis, dryžagalves, rudagalves krykles, klykuoles ir kanadines bernykles. Kuoduotasis antis ir laukius medžioti bus leista nuo rugsėjo 15 dienos iki gruodžio 15 dienos.
Gamtininkai ragina kovoti su pievas, laukus, pakeles geltonais žiedais užtvindžiusiomis rykštenėmis, nes tai mūsų šaliai svetimas augalas, išstumiantis vietines rūšis. Žydinčios rykštenės pakeitė vasaros pradžioje mėlynavusius kito invazinio augalo – gausialapio lubino – žiedų kilimus. Į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą dabar įtrauktos dvi rykštenių rūšys: kanadinė ir didžioji (vėlyvoji).
Lietuva ketina atsakyti žemės ūkio atašė Rusijoje ir tokią pareigybę įsteigti Japonijoje. Tai numatyta Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtame Vyriausybės nutarimo projekte.
Afrikinio kiaulių maro (AKM) virusas šį savaitgalį nustatytas šešiuose kiaulių laikymo ūkiuose. Viename jų buvo laikomos 164 kiaulės, dar keturiuose – penima po keletą gyvūnų. Naujausias AKM židinys nustatytas Lazdijų rajone, čia 17 kiaulių buvo laikomos nelegaliai, nedeklaravus kiaulių laikymo vietos.
Lietuvos bitininkų derlius šiais metais bus 30-40 proc. mažesnis negu pernai, Lietuvos radijui šeštadienį prognozavo Lietuvos bitininkų sąjungos viceprezidentas Algirdas Amšiejus.
Šiandien Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymui šalies ūkininkams skirti 33,9 mln. eurų pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos. Parama iš biudžeto bus skiriama pienininkams, gyvulių augintojams ir žemdirbiams.
Šiandien ministrų kabinetas pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui reorganizuoti 42 miškų urėdijas ir Valstybinį miškotvarkos institutą. Šis sprendimas leis juos sujungti į vieną valstybės įmonę – Valstybinių miškų urėdiją ir taip pradėti ilgai lauktą pertvarką.
Seimui leidus pertvarkyti valstybines miškų urėdijas, Aplinkos ministerija Vyriausybei siūlo pirmuosius pertvarkos sprendimus. 
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) Panevėžio departamentas praneša, kad nuo šių metų gegužės 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo Nr. IX-456 pakeitimo įstatymas (toliau – Įstatymas) nebereglamentuoja ūkininkų veiklos su nuodingosiomis medžiagomis.
Savivaldybės sunerimusios, jog Lietuvos gyventojai labai greitai nebeturės galimybės gauti kokybiškų žemės ūkio paslaugų, ir tai lems dar didesnę atskirtį tarp miesto ir kaimo vietovių.
Valstybines miškų urėdijas suvienysianti įmonė Valstybinių miškų urėdija galėtų įsikurti Panevėžio rajone, siūlo Aplinkos ministerija.
