Rambyno regioninio parko direkcija (Pagėgių sav.) jau antrus metus teikė paraišką „Lietuvos metų  medžio“  konkursui,  pristatydama Vilkyškių miške augančią Raganų eglę.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja, kad vėstant orams bei mažėjant maisto atsargoms gamtoje, graužikai ims plūsti į namus, butus, sodus, sodybas. Šie neprašyti įnamiai naudojasi sukauptomis maisto atsargomis, gadina materialines vertybes, teršia aplinką, platina gyventojų sveikatai pavojingus ligų sukėlėjus, o jų krebždėjimas, šnarėjimas ir cypsėjimas naktimis neleidžia ramiai ilsėtis.

Vištos, kalakutai, karvės, žirgai – visus šiuos tradicinius šalies gyvūnus galima pamatyti netoli Druskininkų įsikūrusiame Augų ūkyje. Ūkio kieme nuolat klega ne tik plunksnas pašiaušę kalakutai, bet ir ūkio svečiai – pradinių klasių mokiniai. Čia atvyksta pradinukų grupės „gyvai“ pamatyti ir susipažinti su ūkiniais gyvūnais pagal Žemės ūkio ministerijos finansuojamą Šviečiamąją gyvulininkystės programą.

Artėja metas, kai, atvėsus orams, įsibėgės miško kirtimai. Kirtavietėse paruošta mediena bus vežama į tarpinius miško sandėlius, vėliau gabenama į panaudojimo vietas. Taigi, straipsnyje aptarsime, kokie dokumentai reikalingi ir kokių reikalavimų privalu laikytis gabenant apvaliąją medieną. Primename, kad apvaliosios medienos gabenimas reglamentuojamas aplinkos ministro 2014 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. D1-823 patvirtintame Apvaliosios medienos gabenimo tvarkos apraše.

Šiais laikais didelė dalis jaunų žmonių galimybių traukia ieškoti į miestus – per paskutinius dvidešimt metų kaimo gyventojų iki 25 amžiaus Lietuvoje sumažėjo daugiau nei 30 proc. Taip pat, nors kaimuose vis dar gyvena trečdalis valstybės populiacijos, net 42 proc. jų yra vyresni nei 50 metų. 20–30 metų ūkininkai sudaro vos 13 proc., o ir šis skaičius kasmet mąžta.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI) informuoja, kad gyventojai, parduodantys savo sklype užaugintą žemės ūkio produkciją, pvz. vaisius, daržoves, gėles ir kt. neprivalo įsigyti verslo liudijimo. Tokia gyventojo veikla yra priskiriama žemės ūkio veiklai, o pajamos iš žemės ūkio veiklos yra neapmokestinamos Gyventojų pajamų mokesčiu (jeigu šias pajamas gaunantis gyventojas mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju*). Taip pat, iš gyventojų gavus ne daugiau kaip 3 tūkst. eurų žemės ūkio pajamų, neprivaloma teikti ir pajamų deklaracijos. 

Ar žinai, kad Lietuvoje natūraliai auga dvi ąžuolų rūšys?  Metelių regioniniame parke esančiame Trako miške auga bekočiai ąžuolai (Quercus petraea). Stiebą šie medžiai turi kaip ir kiti ąžuolai. Bekočių ąžuolų gilės susitelkusios į kekes, o jų kepurėlės prie šakos tvirtinasi tiesiogiai, be kotelio. Manoma, kad šis rūšis čia liko iš tų laikų, kai Lietuvoje klimatas buvo šiltesnis.

Lietuvos zoologijos sodo jau dešimtą kartą surengta akcija „Gilė“ šiemet pasižymėjo rekordiniu dalyvių skaičiumi. Giles šio sodo gyvūnams rinko net 383 organizacijos, šeimos ir mokymo įstaigos. Visuomenės susidomėjimas šia akcija buvo itin didelis, todėl ir gilių surinkta daugiau kaip 16 tonų.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dalyvavo įžuvinant Balvio ežerą, Telšių rajone ir I Pašiaušės tvenkinį, Kelmės rajone. Abu vandens telkinius nuomininkai praturtino lydekomis. Paleisti beveik 700 šių plėšrūnių.

Spalio 20 d. Saugomų teritorijų nacionaliniame lankytojų centre vyks 2017 metų Lietuvos medžio atrankos konkurso finalas ir konferencija. Bus įvardintas medis, surinkęs daugiausiai balsų, kitais metais dalyvausiantis Europos medžio rinkimuose.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros darbuotojai dalyvavo Šiaulių miesto ir rajono vandens telkinių įžuvinimuose. Šiaulių medžiotojų ir žvejų draugija į nuomojamus vandens telkinius paleido daugiau kaip pusantro tūkstančio linų, beveik 4000 lydekų ir 1600 karosų.

Vienam rečiausių vabalų Europoje – niūriaspalviam auksavabaliui – išsaugoti Lietuvoje skirtas specialus projektas. Tam numatyta išleisti 1,38 mln. eurų.

Pakruojo rajone vilkai papjovė penkias Dargužių kaimo ūkininkės avis. Tai ne pirmas toks atvejis šiose apylinkėse. Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ūkiniams gyvūnams sušaukta komisija, kurioje dalyvavo ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros darbuotojai.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) spalio 16 d. pradeda mokėti avansinę dalį išmokos už 2017 m. deklaruotus plotus.

Šiandien Slovakijoje, Bratislavoje, vykstančiame aukšto lygio susitikime dėl dvejopų maisto produktų standartų Europos Sąjungoje dalyvauja ir Lietuvos atstovai – žemės ūkio viceministro Sauliaus Savickio vadovaujama oficiali delegacija.

Žemės ūkio ministerijai iki lapkričio 1-osios laukiant žemdirbių ir savivaldybių informacijos apie sunaikintų pasėlių plotus, ministerijos atstovė sako, kad tai tėra pirmas etapas, kai paaiškės tik dalis žemės ūkiui padarytų nuostolių. Žemės ūkio rūmų laikinasis vadovas teigia, jog galutinių duomenų tikimasi tik sausio mėnesį.

Sekmadienį, spalio 15-ąją, prasideda aktyvusis medžioklės sezonas. Nuo tos dienos leidžiama medžioti žvėris juos varant. Tai būdas, kai medžiojamieji gyvūnai išvaromi į medžiotojų liniją. Iki sezono pradžios vyko selektyvi kanopinių žvėrių medžioklė, daugiau dėmesio skiriant patinų atrankai.

Aplinkos ministerija kviečia privačių miškų savininkus į nemokamus nuotolinius mokymus. Tai puiki galimybė neišėjus iš namų gauti reikiamų žinių ir miškininkystės specialistų atsakymus į rūpimus klausimus. Spalio 27 d.14 val. vyks mokymai apie miško ugdymo kirtimus.

Šlapymetis suėda visą darbymetį. Ši sena lietuvių liaudies patarlė šiandien kaip niekada aktuali visiems šalies žemdirbiams. Lietuvoje dėl užsitęsusių liūčių paskelbus ekstremaliąją situaciją, daugelis dėl to nukentėjusių kaimo žmonių sutrikę tebelaukia, nes nežino, ko turėtų imtis ir kur kreiptis. Žemės ūkio ministerija informuoja: dėl liūčių patyrę žalą visos šalies žemdirbiai turi nedelsiant kreiptis į savo savivaldybes ir pateikti informaciją apie žuvusių pasėlių plotus.

Gyvenimas miške – tai nesibaigiantys iššūkiai. Dažnam iškyla klausimas, kur geriau – miške ar mieste? Ar verta pykti ant lapės, kuri nusinešė vištą, ant elnių, kurie ir vėl išlaužė obelų šakas, ant šernų, kurie ,,išarė“ pievą?

Tikras gamtininkas atsakys – tikrai neverta. Juk dažniausiai patys esame kalti, kad neapsaugojom, nors ir sunku tai prisipažinti. Matydami tik blogį, neįvertinam gamtos teikiamų dovanų.

Spalio 9 d. buvo pakeistos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ įgyvendinimo taisyklės. Nuo šiol pareiškėjai galės pretenduoti į paramą pagal kelias kokybės sistemas. Patvirtinta ir daugiau paramos gavėjams palankių taisyklių pakeitimų.

Šiuo metu pietvakarių link skrendančius migruojančius paukščius galima pamatyti visur, bet didžiausia jų gausa – pamaryje ir pajūryje, kur susitelkia iš šiaurės ir rytų į Lietuvą atskridusių sparnuočių pulkai.

Trečiadienį, spalio 11 d., 10 val.  Saugomų teritorijų nacionaliniame lankytojų centre (Antakalnio g. 25, Vilnius) kviečiama konferencija didžiojo kormorano gausos reguliavimo priemonėms ir efektyvumui aptarti.

Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją visoje šalyje, ketvirtadienį ji kreipėsi į Europos Komisiją, prašydama padengti nuo liūčių nukentėjusių žemdirbių nuostolius.

Premjero atstovas Tomas Beržinskas BNS patvirtino, kad laiškas Komisijai išsiųstas ketvirtadienį ryte.

Kasmet spalio 4-ąją minima Pasaulinė gyvūnų globos diena. Ji švenčiama nuo 1931-jų, kai Florencijoje (Italija) įvyko pirmoji gyvūnų globos konferencija. Šios šventės globėju pasirinktas šventasis Pranciškus, kuris savo žemiškajame gyvenime pasižymėjo ypatingu jautrumu visiems gyvūnams. Lietuvoje ši diena minima ir švenčiama nuo 1994 metų.

Tačiau gyvūnų globos pradžia Lietuvoje yra kur kas senesnė. 1873 metais Mykolas Oginskis Rietave įsteigė pirmąją gyvūnų globos draugiją, kuri gyvavo iki Pirmojo pasaulinio karo. 1922 metais generolo J.J. Bulotos, prof. T.Ivanausko, S.Kymantaitės-Čiurlionienės rūpesčiu draugija atgaivinta, ji veikė iki 1940 m. Vėliau jos veikla atkurta 1990 metais. 

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūrai rajono gyventoja perdavė gandrą. Paukštis pervežtas į Šiaulių jaunųjų gamtininkų centrą ir  bus perduotas Gyvūnų globėjų asociacijai.

Į Kelmės rajono agentūrą kreipėsi Kelmės rajono, Kražių seniūnijos, Bukantiškės kaimo gyventoja. Moteris sakė norinti perduoti aplinkosaugininkams ar gyvūnų globėjams Baltąjį gandrą. 

Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) pateikė Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pasiūlymų paketą, kuriame gerokai mažiau biurokratinių reikalavimų ūkio subjektams. Daugiausia siūlomų pokyčių susiję su vadinamųjų apskaitos, susijusios su tam tikra žemės ūkio veikla, žurnalų pildymu.

Daugiausia supaprastinimų siūloma taikyti augalų apsaugos produktų kontrolės srityje. Iki šiol žemdirbiai privalo pildyti augalų apsaugos produktų (AAP) naudojimo žurnalą. Šiuo metu AAP naudojimo žurnale yra 16 grafų, kurias reikia užpildyti atlikus augalų apsaugos produktų purškimą. VAT siūlo atsisakyti perteklinės informacijos ir pildyti tik 5 svarbiausias grafas.

Rugsėjo 30 d. nustojo galioti beveik 50 metų veikusi Europos Sąjungos (ES) cukraus kvotų sistema, taigi cukraus gamintojai galės nevaržomai plėtoti savo gamybą ir ieškoti naujų eksporto rinkų.

Nuo spalio 1 d. nebeliko cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo gamybos kvotų, gamybos mokesčių, mažiausios runkelių kainos, kurią turėjo mokėti cukraus gamintojai cukrinių runkelių augintojams, panaikintos cukraus importo ir eksporto licencijos (išskyrus atvejus, kai cukrus importuojamas pagal tarifines kvotas).

Jau nuo spalio 16 d. pradedami mokėti 70 proc. tiesioginių išmokų avansai už 2017 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Planuojama, kad iki lapkričio 30 d. avansai – 225 mln. Eur – pasieks net 99 proc. pareiškėjų. Likusi tiesioginių išmokų dalis į pareiškėjų sąskaitas pradės plaukti nuo gruodžio 1 d.

Leidimas vietoj 50 proc. mokėti iki 70 proc. dydžio avansus suteiktas tik dešimčiai ES šalių. Viena iš jų – Lietuva. „Pateikta išsami meteorologinė analizė pasitarnavo kaip svarus argumentas įtikinant Europos Komisiją lanksčiau pažvelgti į reglamentą ir suteikti mūsų šalies žemdirbiams tokią galimybę“, – situaciją apibūdino žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Rugsėjo 29 d. prasideda Lietuvos zoologijos sodo (LZS) akcija „Gilė 2017“. Dalyvauti joje kviečiami savanoriai, norintys ir galintys pririnkti ąžuolo gilių LZS gyvūnams. Ši tradicinė akcija rengiama jau dešimtą kartą.

Gilės priimamos nuo rugsėjo 29 d. 10 val. iki spalio 9 d. 17 val.: pirmadieniais–ketvirtadieniais – nuo 9 iki 15 val., penktadieniais – iki 14 val. Pietų pertrauka – nuo 12 iki 13 val. Darbo dienomis jos priimamos LZS administracijoje (Radvilėnų pl. 21, Kaunas), savaitgaliais – prie LZS pagrindinių bilietų kasų nuo 10 iki 17 val.

Galintieji LZS gyvūnus palepinti ir moliūgais kviečiami jų atnešti kartu su gilių maišeliais.