Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) šiandien paskelbė naują kvietimą teikti paraiškas seniems daugiabučiams atnaujinti. Šiam kvietimui skirta 100 mln. eurų suma statybos rangos darbų pastato energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms pastato atnaujinimo priemonėms. Kvietimo pabaiga – 2023 m. balandžio 14 d.
Parkų apšvietimas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
Parkų apšvietimas turi didelę reikšmę, kadangi jis padeda padidinti žmonių saugumą tamsiuoju paros metu. Parkų apšvietimas taip pat padeda nukreipti žmonių srautus, ir, kartu su kitais eksterjero elementais, formuoti estetišką lauko erdvės įvaizdį. Dėl šios priežasties parkų apšvietimo sprendimams reikėtų skirti ypatingą dėmesį. UAB ,,SID apšvietimas“ apžvelgia keletą svarbiausių aspektų, kuriuos naudinga žinoti apie parkų apšvietimą.
Degalai pastarąją savaitę pigo visose trijose Baltijos valstybėse
Tiek benzino, tiek ir dyzelino mažmeninės kainos per pastarąją savaitę nukrito visose trijose Baltijos valstybėse, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle.
Pigiausi Lietuvoje, brangiausi Estijoje.
Žinia daugiabučių gyventojams: jau galima teikti paraiškas subsidijoms už saulės elektrinių įrengimą
Nuo šiandien daugiabučių gyventojai jau gali teikti paraiškas subsidijoms už saulės elektrinių įrengimą. Šiai priemonei iš Klimato kaitos programos numatyta 3 mln. eurų.
Kvietimas tęsis iki 2023 m. gruodžio 8 d. arba tol, kol pakaks skirtų lėšų paramai. Pasibaigus skirtoms lėšoms, kvietimas bus stabdomas.
Gyventojai galės gauti išsamią informaciją apie vandens saugą, kokybę ir kainą
Aplinkos ministerija parengė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų pakeitimų, kuriais siekiama gyventojams suteikti išsamesnę informaciją apie vandentvarkos įmones, geriamojo vandens kokybę, saugą ir kainas, projektą. Gerinant individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūrą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikėjai įpareigojami informuoti apie jas gaunančius asmenis.
Siekiama proveržio pritraukiant jaunimą į žemės ūkį
Lietuvoje tik 17 proc. žemės ūkio savininkų yra jaunesni nei 40 metų, ši kartų kaitos problema aktuali visoje Europos Sąjungoje. Skatinant žemės ūkio veiklos tęstinumą, jauniesiems ūkininkams plėtoti žemės ūkio veiklą kaime Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane numatyta skirti daugiau finansinės paramos.
Pievų ir šlapynių priežiūra
Pievų ir šlapynių priežiūra – viena iš Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano, įgyvendinamo nuo ateinančių metų, gamtosaugos priemonių – vadinamųjų ekoschemų. Jos tikslas – mažinti dirvožemio eroziją, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą bei užrakinti ar padidinti organinės medžiagos kiekį dirvoje.
Saugant nykstančius žuvų išteklius siūloma riboti verslinę žvejybą Kuršių mariose
Aplinkos ministerija parengė pasiūlymus, kaip apriboti verslinę žvejybą Kuršių mariose. Numatoma gerokai sumažinti verslinės žvejybos įrankių limitus, o kai kuriuos visai uždrausti. Įgyvendinus šias priemones šiame vandens telkinyje bus pagerinta sterkų, žiobrių, ešerių, lašišų ir šlakių išteklių būklė, o žuvų eksploatavimo intensyvumas neviršys saugių biologinių ribų.
Nauja Šilumos ūkio įstatymo redakcija užtikrins tvarią šilumos ūkio sektoriaus plėtrą
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Šilumos ūkio įstatymo projektui, kuris užtikrins tvarią šilumos ūkio sektoriaus plėtrą. Įstatyme numatyti pakeitimai, skatinantys šilumos tiekimo sistemų ilgalaikį planavimą, dekarbonizaciją, efektyvumo didinimą ir motyvacines priemones investicijoms, užtikrinančioms kokybišką šilumos tiekimą.
Miškininkas, ornitologas, gamtos fotografas: meilė gamtai ir sėdėjimas slėptuvėje penkiolika valandų dėl išskirtinio kadro
Valstybinių miškų urėdijos, Ukmergės regioninio padalinio Šešuolių girininkijos girininką Kęstutį Jarmalavičių nuo vaikystės sieja nepaprastas ryšys su gamta. Dar vaikystėje pradėjęs stebėti jį supančią aplinką, gaudyti drugelius ir bandyti nustatyti jų rūšį, šiandien Kęstutis ne tik 17 metų dirba miškininku, bet yra ornitologas, šaulys, profesionalus gamtos fotografas slapyvardžiu „Laukinis“. Dešimtys iškeltų inkilų, į gyvenimą išleidusių ne vieną jauniklių kartą, nepakartojami Lietuvos ir net Afrikos fotosafario gamtos kadrai bei gyvūnų gelbėjimo iniciatyvos. Interviu su Kęstučiu Jarmalavičiumi apie tai, kaip būti gamtos dalimi, padėti jai ir, svarbiausia, nekenkti.
Darželiai vėl kviečiami maitinti vaikus pagal kokybės sistemas pagamintais lietuviškais produktais
Žemės ūkio ministerija kviečia ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir 2023 metais maitinti vaikus ekologiškais ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintais maisto produktais. Tam skirta 1 344 tūkst. Eur.
Paramą saulės elektrinėms gaus visi, teikę paraiškas
Visi gyventojai, teikę paraiškas valstybės paramai gauti saulės elektrinių įsirengimui birželio 30 d. kvietime, ją gaus ir raginami pradėti įsirengimo darbus. Energetikos ministerija tam tikslui skyrė papildomus 30 mln. eurų rezerviniam paraiškų sąrašui.
Ką baliniai vėžliai veikia žiemą?
Balinių vėžlių pamėgtas kūdras Metelių ir Veisiejų regioniniuose parkuose jau aptraukė plonas ledukas ir nubalino sniegas. Kol vėžliai miega, galima pagerinti jų gyvenimo sąlygas. Dzūkijos- Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos specialistai kūdrų pakrantėse kasmet pjauna karklų atžalas.
Lietuvos verslui – galimybė stiprinti puslaidininkių ir žiedinės ekonomikos sritis
Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis turi galimybę dar labiau sustiprinti aukštą pridėtinę vertę kuriančią šalies puslaidininkių pramonę, padėti išspręsti puslaidininkių lustų stygiaus klausimą ir gauti tam reikalingą finansavimą.
Prieš žiemos šventes aplinkosaugininkus sutiksite ir eglučių pardavimo punktuose
Aplinkos apsaugos departamento miškų kontrolės specialistai gruodį vykdys tikslines išvykas į šalies miškus, tikrins eglučių pardavimo punktus. Taip norima užtikrinti didesnę eglučių apsaugą nuo neteisėtų kirtimų prieš artėjančias žiemos šventes.
Baigta užtvankų įvertinimo studija: identifikuotos didžiausią žalą gamtai darančios užtvankos
Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta Lietuvos užtvankų įvertinimo studija nustatė, kad didžiausią žalą gamtai daro ir mažiausią socioekonominę vertę turi Cesarkos ir Augustaičių malūnų liekanos, Anykščių, Skaudvilės, Kirkšnovės, Dovydiškių, Belmonto, Pabradės, Valtūnų bei Rudnios užtvankos. Taip pat atskleista, kad šalies užtvankų būklė prastėja, patikslintas jų skaičius.
Žvejyba ant ledo: ką reikia žinoti žvejams?
Šaltiems orams nesitraukiant ant ežerų, upių, tvenkinių, marių formuojasi ledas, viliojantis poledinės žūklės mėgėjus. Aplinkos ministerija primena žvejams, kaip saugiai elgtis žvejojant ant užšalusių vandens telkinių ir įspėja, kad bereikalinga rizika gali būti pražūtinga.
Buitinei elektros ir elektronikos įrangai priskiriamos mažesnės galios fotovoltinės plokštės, kurioms naudoti nereikia leidimų
Aplinkos ministerija pastaruoju metu sulaukia paklausimų, kokiai elektros ir elektroninei įrangai – buitinei ar nebuitinei – priskiriamos fotovoltinės plokštės, naudojamos iš saulės energijos gaminti elektros energiją. Informuojame, kad tai priklauso nuo to, ar fotovoltinės plokštės naudojamos namų ūkiuose nereikalaujant specialių didesnės galios leidimų.
Daugiabučių gyventojai artimiausiu metu galės teikti paraiškas subsidijoms už saulės elektrinių įrengimą
Aplinkos ministerija parengė Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų, skatinant įrengti saulės elektrines daugiabučiuose, skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašą. Jau kitą savaitę Aplinkos projektų valdymo agentūra planuoja skelbti kvietimą ir gyventojai galės teikti paraiškas. Šiai priemonei iš Klimato kaitos programos 2022 m. skirta 3 mln. eurų.
VERT: elektros ir dujų kompensacijoms gyventojams pirmąjį pusmetį reikėtų 719 mln. eurų
Valstybės gyventojams mokamoms kompensacijoms už dujas ir elektrą vien pirmąjį kitų metų pusmetį reikėtų 369 mln. eurų (su PVM), iš jų 257 mln. eurų – už elektrą, o beveik 112 mln. eurų – už gamtines dujas.
R. Pocius: preliminarūs elektros ir dujų tarifai labai keistis neturėtų
Seimui priėmus įstatymo pataisas, o Vyriausybei patvirtinus lėšų poreikį kompensacijoms už 2022 metus, jau paskaičiuotos ir viešai paskelbtos preliminarios 2023 metų pirmojo pusmečio elektros ir dujų kainos gyventojams neturėtų labai keistis, sako energetikos rinkos reguliuotojo vadovas.
Lietuvos miškotvarkai – 100 metų: nuo ranka pieštų sudėtingų žemėlapių iki lazerinio miškų skenavimo
Šiemet sukanka lygiai 100 metų, kai Lietuvoje pradėti vykdyti reguliarūs miškotvarkos darbai. Valstybinių miškų urėdija lapkričio 25 dieną surengė iškilmingą miškotvarkos šimtmečio paminėjimo renginį, kurio metu atidengta Lietuvos miškotvarkos šimtmetį žyminti atminimo lenta prie šiai progai Dubravos arboretume pasodinto Miškotvarkos šimtmečio ąžuolyno, už miškotvarkos kūrimą ir puoselėjimą apdovanoti nusipelnę miškotvarkininkai.
Lietuva pirmauja ES pagal leidimų saulės elektrinėms išdavimo laiką
Pagal leidimų saulės elektrinėms išdavimo laiką Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje, o pagal leidimus vėjo elektrinėms – ketvirta, rodo asociacijos „Wind Europe“ ir nepriklausomų energetikos ekspertų grupės „EMBER“ surinkti duomenys.
Seimas pritarė, kad nuo 2023 m. įteisinti nelegalius gręžinius būtų dar paprasčiau ir pigiau
Ketvirtadienį Seimas pritarė Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo pataisoms, numatančioms palengvinimus gyventojams. Nuo 2023 m. įteisinti gręžinius bus dar paprasčiau, o įteisinimo procedūros tais atvejais, kai požeminio vandens išteklių naudojimui nereikalingas leidimas, atpigs.
Renovuojant daugiabučius bus galima gauti kreditą ir elektromobilių įkrovimo vietoms įrengti
Trečiadienį Vyriausybė pritarė, kad į valstybės remiamų daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių sąrašą būtų įtrauktas elektromobilių įkrovimo infrastruktūros įrengimas daugiabučiam namui priklausančiose automobilių saugyklose.
Atnaujinant daugiabučius bus finansuojamos priemonės čiurliams išsaugoti
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos pakeitimams, kurie leis šių namų bendrijoms gauti finansavimą ir už dirbtinių lizdaviečių įrengimą. Taip siekiama išsaugoti čiurlių, kurie suka lizdus gyvenamųjų namų ertmėse, populiaciją.
Ministras K. Navickas: ūkininkams reikia daugiau apibrėžtumo, kad galėtų geriau valdyti rizikas
Briuselyje vykusioje Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje ministrai aptarė Europos Komisijos (EK) komunikatą dėl trąšų prieinamumo ir įperkamumo užtikrinimo, reglamento dėl gamtos atkūrimo žemės ūkio aspektus. Taip pat diskutuota apie naujosios 2030 m. ES miškų strategijos įgyvendinimą.
Energetikos ministerija neigia, jog rengiamasi keisti gaminančių vartotojų modelį, kai yra taikomas kaupimo laikotarpis
Energetikos ministerija neigia pastaruoju metu viešoje erdvėje pasirodančią informaciją, jog planuojama keisti privatiems gaminantiems vartotojams taikomą dvipusės apskaitos modelį, kai perteklinė elektros energija tiekiama į elektros tinklus ir vėliau per kaupimo laikotarpį susigrąžinama (angl. „net metering“).
Paskelbtas papildomas paraiškų rinkimas miškų srities paramos priemonėms 2023 m.
Aplinkos ministerija informuoja privačių miškų savininkus, kad atsiranda papildoma galimybė kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą paramos miškų ūkio veikloms. Tokia galimybė atsirado įvertinus, kad įgyvendinant kai kurias Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemones prognozuojamas nepanaudotų lėšų likutis.
Patvirtintas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginis planas
Šiandien Europos Komisija (EK) patvirtino Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą. Pagal šį strateginį dokumentą penkeriems metams Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai bus skirta beveik 4,3 mlrd. eurų (įskaitant nacionalinį finansavimą).
